Grįžračio teritorija (Connect 2)
Lokomotyvų depo (Grįžračio) ir prieigų teritorijos konversija
PRADŽIA
Apie 42 ha plotą siekianti buvusi prekių stoties teritorija išsidėsčiusi Vilniaus miesto centrinės dalies pietiniame pakraštyje, Naujamiesčio ir Naujininkų sandūroje. Šiuo metu teritorija naudojama AB "Lietuvos geležinkeliai" ( LTG ) poreikiams, taip pat kitai pramoninio bei infrastruktūrinio pobūdžio veiklai.
Strateginė padėtis, puikus pasiekiamumas ir aplinkinėse miesto dalyse vykstančios transformacijos skatina ieškoti efektyvesnio šios Vilniaus miesto centrinės dalies naudojimo galimybių. Tuo labiau, kad Vilniuje jau esama sėkmingo panašaus pobūdžio teritorijų virsmo pilnavertėmis miesto dalimis pavyzdžių.
Esminis teritorijos transformacijos variklis – Rail Baltica projekto paskatintas gretimos Geležinkelio stoties ir jos prieigų urbanistinio pertvarkymo planas.
Išsidėsčiusi ties pagrindine miesto centrą ir tarptautinį oro uostą jungiančia arterija (Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatvių), supama miesto centrinės dalies pietinio apvažiavimo (Tūkstantmečio g.), kertama būsimos Rail Baltica vėžės, teritorija atsiduria ypatingoje bei miesto įvaizdį tiesiogiai formuojančioje padėtyje.
Teritorija plyti aktyvių Vilniaus miesto kaitos iniciatyvų ir procesų epicentre. Šiaurinėje dalyje ji ribojasi su sparčiai kintančio Naujamiesčio konversinėmis zonomis, pietuose – su Naujininkais, o vakaruose glaudžiasi prie savo momento dar laukiančios Vilkpėdės .
Apskritai, geležinkelio stoties ir kitų geležinkelio infrastruktūrai naudojamų teritorijų pertvarkymo procesas turi potencialą tapti miesto centro pietinės dalies transformacijų ašimi. Teritorijos pertvarkymas skatintų spartesnę Naujininkų ir kitų prioritetinėmis vystymo zonomis paskelbtų miesto dalių integraciją bei pozityvią kaitą.
ISTORIJA
Geležinkelis Vilniuje pradėtas plėtoti XIX amžiuje. Atsižvelgiant į augančią miesto svarbą, jis turėjo tapti reikšmingu geležinkelio infrastruktūros mazgu. Geležinkelį nuspręsta tiesti pietiniu miesto pakraščiu. 1860 m. pradėta statyti stotis. XIX a. 9 deš. Geležinkelio stoties teritorija toliau plėtota, atskirtas keleivių ir krovinių aptarnavimas.
XIX-XX amžių sandūroje pradėti esminiai geležinkelio stoties pertvarkymai. Rekonstruoti keleivių rūmai, pastatytas administracinis pastatas, geležinkeliečių ligoninė, pėsčiųjų viadukas, geležinis tiltas, prie dabartinės Iešmininkų gatvės pradėta vystyti geležinkelio darbuotojų gyvenvietė. Prekių stotis perkelta į atokesnę lokaciją – prie dabartinės Panerių gatvės. Šioje zonoje 1907 m. pastatytas išskirtinės pusapskritimės formos garvežių depas su apgręžimo ratu, taip pat keletas mūrinių sandėlių.
Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus geležinkelio stotis didelių nuostolių nepatyrė, išskyrus sugriautą Škaplierinės geležinį tiltą. Tačiau Antrojo pasaulinio karo padariniai paliko gilesnę žymę – suniokota prekių stotis, sugriautas vienas prekių sandėlis, nukentėjo garvežių depas ir kiti statiniai.
Nors stotis pradėta formuoti miesto pakraštyje, jos prieigos gana sparčiai urbanizuotos. Intensyvėjant stočių veiklai, jų prieigose nyko buvusios kaimiškos aplinkos ir priemiestiškos gyvensenos ženklai, kūrėsi įvairios gamybos įmonės. Pastarosios didžiausią veiklos mastą pasiekė XX amžiaus II pusėje, užimdamos ženklų Naujamiesčio pietinės dalies plotą bei gretimas Vilkpėdės rajono zonas.
Keleivių ir prekių stočių teritorijų vystymąsi sekė aplinkinių miesto dalių pokyčiai. Gretimuose Vilkpėdės ir kitapus geležinkelio trasos esančiame Naujininkų rajone pradėti formuoti tipiniais masinės statybos pastatais užstatyti gyvenamieji rajonai.
Dabartinis teritorijos įvaizdis yra visų praėjusių vietovės raidos procesų rezultatas. Geležinkelio infrastruktūros plėtros ištakas siekiantys išskirtiniai statiniai jau įgauna kultūros vertybių statusą, tačiau vėlesnis pramoninis periodas paliko ir tam tikrų struktūrinių žaizdų – fizines ir socialines atskirtis. Pastarųjų iššūkių sprendimas turėtų būti vienas pagrindinių tolesnio teritorijos pertvarkymo siekių.
BŪKLĖ
Dabartinę teritorijos būklę geriausiai atskleidžia susiklostę jos naudojimo būdai, apstatymo bei jo vertės ypatumai, pasiekiamumo sąlygos ir apželdinimo būklė.
Žemės naudojimas
Dėl dominuojančios krovinių pervežimo bei geležinkelio aptarnavimo veiklos teritorijoje dominuoja susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų bei tinklų koridorių paskirties sklypai. Tačiau prieigose esama ir kitų bei įvairiau naudojamų sklypų. Panerių gatvės perimetre išsidėstę įvairios paskirties sklypai, Iešmininkų g. prieigose – gyvenamosios paskirties, o arčiau Tūkstantmečio g. – suplanuotos komercinės paskirties objektų teritorijos.
Užstatymo struktūra
Dėl gamybos ir technologinių procesų, teritorijoje dominuoja aiškių užstatymo struktūrų neformuojantys negyvenamosios paskirties pastatai. Nors didžiosios dalies aukštingumas aukštais nedidelis, jie pasižymi dideliais aplinkoje dominuojančiais tūriais.
Paveldo objektai
Visa teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, o rytinė dalis – į Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją. Teritorijoje ar greta jos išsidėstę 5 kultūros paveldo objektai: lokomotyvų depas, 3 sandėliai ir geležinkelio viadukas.
Transporto infrastruktūra
Teritoriją vagoja geležinkelio bėgiai ir jų atšakos. Iš trijų pusių ją supa gana intensyvaus eismo gatvės: Tūkstantmečio, Švitrigailos ir Panerių. Esamų viešojo transporto stotelių patogaus pasiekiamumo zonos dengia didžiąją dalį nagrinėjamos teritorijos. Tačiau artimiausiose Panerių gatvėje esančiose stotelėse maršrutų pasirinkimas ribotas. Bet intensyvus viešojo transporto judėjimas vyksta rytiniu teritorijos pakraščiu einančioje Švitrigailos gatvėje.
Želdiniai
Teritorijoje dominuojantys inžineriniai statiniai ir dirbtinės dangos lemia mažą želdinių kiekį. Gausesnis apželdinimas būdingas kai kuriems teritorijos prieigose esantiems sklypams ir plotams bei gatvių koridoriams. Panaši želdinių kiekybė būdinga ir aplinkiniams pramoninio ir komercinio pobūdžio kvartalams, išskyrus gyvenamąsias ir visuomeninės zonas.
SĄLYGOS
Teritorijos pertvarkymo procesas yra veikiamas ne tik poreikio spręsti dabartines problemas, bet ir tinkamai vertinti jos vystymo perspektyvas.
Bendrasis planas
Miesto bendrasis planas yra pagrindinis teritorijos pertvarkymo parametrus apibrėžiantis erdvinio planavimo dokumentas. Pagal jį teritorija formuotina kaip daugiafunkcio naudojimo miesto dalies centro zona, kurią į dvi dalis dalina inžinerinės infrastruktūros koridorius – geležinkelis. Teritorijai nustatytas vyraujantis 5-7 aukštų užstatymas, o leidžiamas maksimalus pastatų aukštis (Hm) didžiojoje teritorijos dalyje siekia 35 metrus. Užstatymo tankis negali viršyti atitinkamai 80%, o intensyvumas (UI) – 2-3.
Socialinė padėtis
Teritorijoje vykdoma specifinė veikla bei uždarumas sąlygojo jos kaip urbanistinio plyšio funkcionavimą. Šis atskirties efektas akivaizdus ir nagrinėjant teritorijos socialinius-ekonominius rodiklius. Pirmiausia, teritorija nepasižymi nei didesniu gyventojų, nei darbo vietų koncentracija. Antra, akivaizdu, kad ją supa skirtingo pobūdžio gretimos miesto dalys – įvairialypis Naujamiestis ir problemiškas Naujininkų rajonas. Todėl teritorijos pertvarkymo procese turėtų būti siekiama formuoti socialiai ir ekonomiškai gyvybingą miesto ląstelę, kartu sprendžiant ir aplinkinių vietovių raidos iššūkius.
Geležinkelio triukšmas
Kadangi neplanuojama nutraukti teritoriją kertančio traukinių srauto, pertvarkymo procese turi būti vertinamas poreikis mažinti į teritorijos gilumą besiskverbiančio traukinių eismo keliamo triukšmo lygį ir taip užtikrinti tinkamą darbo ar gyvenamąją aplinką.
Susisiekimas
Sėkmingam teritorijos pertvarkymui aktualūs jos funkcinių ryšių su aplinkinėmis miesto dalimis stiprinimas. Pirmiausia tai sietina su papildomų patekimų bei vidinio gatvių tinklo formavimu. Nors patogiausia teritoriją pasiekti iš Panerių gatvės, tačiau reikėtų svarstyti ir platesnes teritorijos transportinio integravimo galimybes, įkaitant ir geležinkelio infrastruktūros kuriamos Naujamiesčio bei Naujininkų rajonų atskirties mažinimą formuojant pėsčiųjų jungtis.
Planai ir poreikiai
Esminė teritorijos kaitos prielaida yra miesto centrinėje dalyje vykstančios funkcinės ir socioekonominės slinktys. Tačiau pagrindine pokyčius skatinančia priežastimi tapo LGT vykdomas Rail Baltica projektas. Visgi, teritorijoje veiklą vykdančių organizacijų galimybės išsikelti skiriasi. Todėl turi būti ieškoma kaštų ir laiko atžvilgiu lanksčių teritorijos pertvarkos scenarijų, kuriuos būtų galima įgyvendinti palaipsniui (etapais), bet neapleidžiant ilgalaikės vizijos ir išsikeltų tikslų.
PRIORITETAI
Esminiai teritorijos pertvarkymo eigos prioritetai siejasi su jos istorinės raidos ir esamos būklės ypatumais, projekto įgyvendinimo nuoseklumu ir sklandžiu viso proceso koordinavimu.
